Nesistenkime įtikti

on . Patalpinta į Lietuviškai

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

psichologija kaip pasitikėti savimi

 

Šiandien supratau, kad savo tinklaraštyje planavau rašyti asmenines psichologines įžvalgas, tačiau iki šio neparašiau jokio įrašo. Iš tiesų aš dievinu psichologiją, tačiau tiek gilinausi į jos temas, kad pamiršau rašyti. Šiandien noriu pasidalinti mintimis apie baime būti savimi arba kitaip tariant kaip ir skamba įrašo tema - stengimąsi įtikti kitiems, kuris dažnai gali kišti koją mikliai ir linksmai liuoksėti savo gyvenimo keliu.

 

Kai gimstame, stengiamės įtikti savo tėvams, nes tai mirties ir gyvybės klausimas. Stengiamės sakyti mamos išmokytą labas ir ate (tinka bet kokie kiti variantai), nes iš mamos veiksmų, o gal tiesiog nujausdami žinome, kad taip įtiksime aplinkiniams. Šypsomės tetoms paprašyti, spaudžiame ranką dėdėms. Vėliau stengiamės įtikti mokytojams, kad šie parašytų gerus pažymius,  universitete dėstytojams - dėl tos pačios priežastis. Įtikti vis dar išlikimas. Turėdami šitiek stengimosi įtikti patirties tampame tikri šios srities asais, ir pagaliau, pradėję dirbti, stengiamės sutikti su kiekvienu viršininko prašymu dirbti viršvalandžius, uoliai linkčiojam pritardami jo pasiūlymams, ar net pakliūvame į keistas ir apgaulingas situacijas, kai liekame kvailio vietoje. Stengimasis įtikti kiekviename žingsnyje ir su kiekvienu žmogumi turi liautis tą akimirką, kai nusprendžiame, kad jau suaugome ir norime gyventi atsakingą, savais sprendimais paremtą gyvenimą.

Ne veltui yra prirašyta šusnys knygų, kaip išmokti pasakyti ne, arba kaip išmokti pasakyti taip ir priimti galimybę patirti naujų įspūdžių ir šiek tiek rizikos. Link trisdešimties artėjant vis labiau suprantau, kad laiku pasakyti ne ir taip, ypatingai pasikliaujant nuojauta, tampa itin svarbu. Stengiuosi ugdyti nuojautą pasirinkti tinkamai nesistengiant niekam įtikti, nebijant įžeisti pateikus savo arhumentus, kodėl taip, kodėl. Jei nesiseka, jaučiu kaip tampu marionete, kurią tampo visi už virvelių tai į vieną pusę, tai į kitą, o pasimetimas dažniausiai baigiasi liūdnai.

Linkiu savo skaitytojoms niekada neabejoti savimi, savo gabumais, savo pasirinkimu, savo gyvenimu, savo grožiu... Mūsų tėvams nereikia neužaugusių vaikų, mūsų viršininkui nereikia darbdavio be nuomonės ir nesugebančio pateikti savo pasiūlymų, mūsų vaikai auga saugūs tik su pasitikinčiais savo sprendimais tėvais, o mūsų draugai ir antrosios pusės myli mus už mūsų asmenybę... Tokius, kokie esame ir kokiais nebijome būti.

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Įvertinimas 0.00 (0 Votes)