Penkta diena Graikijos saloje Korfu: aukščiausias kalnas ir tikras graikiškas maistas

Autorius BALTIC BEAUTY BLOG on . Patalpinta į Noriu žinoti

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

graikiškas maistas Korfuatostogos

Korfu seniausi kaimai ir meistai

Korfu Graikija sala gyvenimas

 

Vienas malonumas rašyti blogo įrašus iš ten kur šilta, kur galva tapo pailsėjusi ir atsijungusi, o kūnas pailsėjęs. Iš Korfu salos, kur laikas sustojęs, ir supranti, kaip galima mėgautis diena. Iš tikrųjų mėgautis. Ir pasiilgi namų, Sofijos, ir pats nesupranti, kas dar traukia sugrįšti. Graikų gyvenimas priklauso graikams, o mes turime gyventi lietuvišką gyvenimą su pirštinėmis ir šalikais, peršalimais ir...skaniu lietuvišku maistu.

Nors vakar supratau, ką reiškia mėgautis maistu. Mūsų viešbutyje maistas neskanus, tą girdėjau sakant ne vieną.... Tačiau ačiū naujiesiems draugams (tau, Pauliau, ypač, esi kalnų serpantinų asas), kurie tris dienas mus vežiojo po tikrus graikiškus kaimus, kurie atrodo nepaliesti steso, laiko, tvarkos, materializmo, skubos.

Čia gyvenimas tarsi įšaldytas, ir mums sunkiai suprantamas, nors atrodo kail svajonė.Ketvirtadienį po sočių pusryčių viešbutyje vėl leidomės serpantinais link Pantokrato kalno. Pačioje viršūnėje gal tik 16 laipsnių. Kaip ir visuose kalnų kaimuose ir viršūnėse stūgso maža bažnytėlė skirta turistams. Čia vėl randame suvenyrų parduotuvėlę. Lietuvių grupę. Ir visišką ramybę. Apskritai saloje verta atostogauti tiem, kurie jos ieško ir trokšta. Spalio mėnesį tkrak neverta ieškoti aktyvių pramogų ir naktinio gyvenimo. O šiaip geram laikui praleisti svarbiausia gera kompanija, net jei tai žmonės, su kuriais susipažinai tik kelionėje.

Turbūt nebūtume geriau praleidę laiko su savo draugais. Kartais nepažįstami žmonės į gyvenimą įneša naujovių, naujo požiūrio, bei iš naujo priverčia pažvelgti į save. Ačiū Aiste, ačiū Pauliau, kad kelionės metu, aukščiausiame Korfu taške ir žmonių užmirštuose ir paliktuose dalos kaimeliuose su jumis jautėmės savimi ir laimingi.

Skaniausiai pavalgėme viename iš tokių užmirštų kaimelių tarp griuvėsių. Čia buvome vieninteliai klientai, tad sulaukėme aukščiausios klasės aptarnavimo, skaniausių pasaulyje keptų grybų, sultingų kepsnių, rožinio ir raudono naminio vyno... Visa tai nebuvo atnešta pertekliniais kiekiai. Kuo toliau, tuo labiau valgydama ne namie tikiuosi kokybės, o ne kiekybės. Noriu patirti nuostabius ragavimo pojūčius, kai viskas tirpte tirpsta burnoje, nors lėkštėje maisto nedaug...

Taip pat supratau, kam man patinka griuvėsiai. Nuostabu vaikščioti po mietslį, kuriame vien tik apgriuvę palikti namai ir restoranai. Vietinis sulėtintas gyvenimas, sulėtintas iki visiško minimumo. Ar graikų kalboje yra žodis stesas? Mums atrodo, kad ne.

Vakaras toje pačioje nuostabioje kompanijoje su daug daug juokų ir pasakojimų iš gyvenimo gurkšnojant Metaxa su kola, Ouzo su Sprite ir vietinį namų vyną. Mintyse nieko nėra, tik nauji pojūčiai ir draugystė.

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Įvertinimas 0.00 (0 Votes)