Akyse vis dar regiu Kalėdinę pasaką

Autorius BALTIC BEAUTY BLOG on . Patalpinta į Namai

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

Baltijos grožio blogo Kalėdos

 

 

Akyse vis dar regiu tikrą Kalėdinę pasaką, kuri visus ateinančius metus šildys mane savo tikrumu ir neįtikėtumu tuo pačiu metu. Ar dar tiki pasakomis? Jos gyvena kiekvienos mūsų širdyje, tik paklausyk...

 

Akyse rodos vis dar regiu močiutę, kuri visą savaitę keliauja pėsčiomis į parduotuvę su tarbele, nes jau nuo pat Kūčių ryto reiks ruošti vaišes savo brangiausiems: dukroms, žentams, anūkėliams. Yra kelio, o sveikatos nėra, todėl tenka eiti kasdien ir nešti gėrybes po truputį. Močiutė eidama galvoja ką mėgsta kiekvienas. Kad nors nieko nepamirštų - jau atmintis nebe ta. Kad nors nieko nepritrūktų, kad visiems skanu būtų ir užtektų. Tada ir ji bus laiminga. 

Akyse regiu ir kitą močiutę. Ji be proto pasiilgo toli gyvenančių anūkėlių ir proanūkių, todėl nuėjusi į parduotuvę ilgai galvoja, kuo pripildyti maišelį, kad šis būtų lyg gėrybių ragas - vaikai mėgsta gausybę ir įvairovę. Kaimo parduotuvėlėje pasirinkimas mažas, o nustebinti vaikučius tampa vis sunkiau - gerai, kad pardavėja jauna, padeda prikrauti pilną krepšelį. Šalia dar bus ir vokelis su pinigėliais, nes maža ką, dovanos gali ir nebūti reikalingos. Atrodo, kad Kalėdų susitikimo buvo laukta taip ilgai! Jis bus laiminga, jei visi atvyks sveiki.

Akyse regiu ir jauną veiklią moterį. Dabar pats jos karjeros pikas - jei nesuspėsi visų darbų, gali traukinys nurūkti, ir liksi niekam reikalinga. Baisu, tik kad niekas neklaustų apie asmeninį gyvenimą... Atsiprašiusi anksčiau iš darbo  ji lekia į parduotuvę ieškoti paskubomis išrinktų dovanų rinkinių mamai ir seneliams. Visur pilna žmonių, net galva svaigsta, o kai pagalvoji kokiame kamštyje reiks stovėti - bloga pasidaro. Gyvenimo tempas ir vėl taip įtraukė, kad nebuvo kada skirti dovanoms laiko anksčiau, nors kiek kartų sau prisiekė anksčiau susiruošti. Kokios dovanos, jei net sms nespėjo draugei atrašyti. Reikia skubėti - laukia ilga kelionė, dar nagai nelakuoti. Guodžia tik mintis apie riebią močiutės silkę. Ji bus laiminga, pagaliau galėdama niekur nelėkti ir apdovanoti dėmesiu savo mamą, močiutę. Bent dienai, bent valandai...

Akyse regiu paskubomis pakuojamas dovanas, malamas aguonas ir krosnyje kepamus kūčiukus, rašomus meilės raštelius ir atvirukus, rikiuojamas ir dar kartą patikrinamas dovanas; regiu pagaliau įvykusius susitikimus, kai pradžioje nežinai nuo ko pradėti kalbėti, o vėliau širdyje pasidaro gera ir smagu kaip niekad; regiu ilgai nesimačiusius draugus, nesvarbu, kad gyvenama tame pačiame mieste, tiesiog nėra laiko ir jėgų viskam suspėti; kad taip sugrįžtų vaikystė... Visi būtų laimingi, jei galėtų dažniau vienas kitą matyti.

Matau, kaip visi pagaliau atėjus Kūčių vakarui nurimsta ir dalinasi vienas su kitu savo gyvenimo smulkmenomis. Visi turi dėl ko pasidžiaugti ir paliūdėti kartu, kai kas dalinasi netikėčiausiomis asmeninėmis naujienomis: ką tik prasikalusiais dantim, pirmu išmoktu eilėraščiu, ant rankų spindinčiais sužadėtuvių žiedais, jau pradedančiais lysti pilvais, paaukštinimais ir algos pakėlimais darbe, lūkesčiais pakeisti karjeros vingį ir išsivaduoti iš nuobodulio, nukeliauti į išsvajotą šalį ar nubėgti maratoną. Tik pora ar trys dienos kartu, gal tik viena valanda prie kavos puodelio antrą Kalėdų dieną, o kiek širdį šildančių akimirkų! Kad taip laikas imtų ir sustotų! Draugai vėl atrodo artimesni, o šeimos nariai dar brangesni. Ar gi ne Kalėdinė pasaka? Tikiuosi ir jūs ją patyrėte. Kiekviename iš mūsų yra pasaka... Gražių ateinančių metų.

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (4 Votes)