Gyvenimėli mielas: pray for Paris, energijos trūkumas ir tamsūs vakarai

Autorius BALTIC BEAUTY BLOG on . Patalpinta į Psichologija

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

psichologija

 

 

Pagaliau prisėdau prie kompiuterio, praverčiau keletą tinklaraščių, kad gaučiau įkvėpimo rašyti. Nėra, niekaip, jaučiuosi mieguista ir pavargusi. Kiekvieną vakarą septintą valandą aš jau baisiai noriu miego, nors dar taip anksti. O kaip sunku ištverti parą darbe, kai naktis prasideda jau 17 val. vakaro, o jeigu lija visą dieną, atrodo, kad ta diena ir yra naktis...

Ko tik negėriau šį mėnesį: žuvų ir ryklių taukų, vitamino B komplekso, erškėtrožių sirupo, net bandžiau gerti spiruliną, tačiau supratau, kad tiek visko gali būti per daug. Pasijaučiau kaip pensininkė, ir spiruliną paslėpiau giliai stalčiuje. Tiek visko gėriau, o energija atrodo pasibaigusi.

Aš neparašiau turbūt milijono grožio apžvalgų, kurias norėjau parašyti. Jau neberašau kasdien, o anksčiau be kelių įrašų neįsivaizdavau savo gyvenimo, degiau aistra rašyti. Palauks tos apžvalgos, sakau sau, ir tyliai svajoju, nes tiek visko noriu! Praverčiau kelis tinklaraščius, kuriuose vyrauja beveik vien tik apžvalgos, ir supratau - viskas turi savo ribas, apžvalgos atsibosta, reikia balanso, reikia įkvėpimo, už kompiuterio ekrano reikia žmogaus....

Penktadienį sukrėtė žinia apie terorizmo aktus Paryžiuje. Atrodo, dar neseniai tik studijavau apie tokius dalykus, o dabar viskas čia pat, viskas tikra, verda ir konkuliuoja savo sultyse, ir niekada nežinai, kada neramumai pasieks ir mūsų šalį. Duodu dešimt metų. Abejoju, ar emigrantų apgyvendinimas šitą laiką sumažins.

Galima sakyti, kad dar labiau sukrėtė žmonių veidai ir seksualūs kūnai Facebook, padabinti Prancuzijos vėliava ir hashtag'ais apačioje, skelbiančiais pray for Paris. Pirma mintis, sekundė, kad man irgi tokio reikia, antra mintis, sekundė, ką??? Kažkas čia ne taip, kažkas atstumia, kelia pasibjaurėjimą, atrodo dirbtina, banalu... Visi tie seksualūs kūnai ir manekeniškos išraiškos gedi Paryžiaus, už jį meldžiasi??? Ar dabar taip visada kartu gedėsime, gal tuo pag metu linksmai draugų kompanijoje gurkšnodami šampės taurę? Juk niekas nepatikrins.

Dar šlykščiau buvo žiūrėti į tų žmonių puolimą, kurie nusprendė internete negedėti. O visgi. Niekaip neįsivaizdavau tų žmonių, kuriuos mačiau Facebook, besimeldžiančių. Niekaip ranka neleido uždėti sau ant veido Prancuzijos vėliavos, nors visą dieną jaučiasi blogai, kad kažkur be gailesčio mirė tiek daug žmonių, kad kažkur verkė jų artimieji, kad blogis visada yra šalia mūsų, netgi kiekviename iš mūsų, o vienas iš gražiausių pasaulio miestų skendi baimėje. Kaip ir kitos šalys, bent kiek turinčios sąsajų su Islamo valstybe.

 

psichologija

 

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad visiems ateina metas kai pervargstame, nieko nenorime, mažai kas domina, norisi tik vieno - susisukti į savo šiltą lovą su mylimu žmogumi prisivalgius šokolado, ir kad niekad daugiau netrukdytų. Aš visada sau leidžiu sustoti, jei visko gyvenime atrodo per daug. Gyvenimas privalo turėti skonį, ne visada tokį kaip Macarons, bet bent jau kaip avižinio sausainio.

Visada svajoju ir ieškau išeities pakeisti gyvenimą geresne linkme, nors pažįstu daug žmonių, kurie nenori nieko. Visi apribojimai yra tik mūsų pačių sugalvotas stabdis, tad mūsų reikalas, ar leisime sau peržengti savo ribas. Kažkur žmogus juokiasi, kažkur verkia, kažkur bijo dėl savo ateities, kažkur džiaugiasi savo pasiekta pergale. Ratas sukasi, todėl kitą užjausti, suprasti, padėti, paguosti, palaikyti, pagirti, pakelti jo dvasią reiškia padaryti sau tą patį ateityje. Mylėkime vieni kitus.

Išsikalbėjau. Ačiū, jei skaitėte.

 

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Įvertinimas 0.00 (0 Votes)