Kai nieko nenori

Autorius BALTIC BEAUTY BLOG on . Patalpinta į Psichologija

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

 psichologija

 *Kartais atrodo lyg žiūrėtum iš tamsos į šviesą

 

Rašyti tinklaraštį kai kamuoja prasta nuotaika man tas pats, kas nešiotis skėtį giedrą vasaros dieną. Nevykęs sprendimas.

Kaip gali rašyti kosmetikos apžvalgas, jei galvoji, ką daryti, kad greičiau pasveiktų vaikas? Kad eitų į darželį ilgiau nei savaitę? Pradedi ieškoti kažkokių paslaptingų vitaminų (ar bandėte kada Transfactor?). Ar mąstai apie daiktus, kai prastai išsimiegi kiekvieną naktį dvi savaites iš eilės? Ne, mąstai, kaip viskas blogai ir nieko nenori. Mąstai apie žmones, vietas, keliones. Kai gulėdama ligoninėje su vaiku pati užsikrėti, tikrai nesėdi prie kompiuterio ir neanalizuoji Facebook statistikos. Viskas atrodo gal ir ne taip dramatiška, kai pagalvoji apie alkstančius vaikus ar benamius gyvūnus, tačiau kiekvienam jo situacija pati blogiausias, asmeniniai išgyvenimai - patys skaudžiausi, todėl aiškinimas žmogui, kad pagalvotų, kad yra tų, kuriems blogiau, veda prie trumpo susimąstymo, tiksliau niekur neveda. Ir visai neprikrauso nuo tikrosiojo problemos dydžio ar reikšmės visam gyvenimui. Suprati, kad smulkmenos yra tik smulkmenos, bet viskas susideda ir baigiasi apatiškumu net mėgstamiausiai veiklai - tokia kaip grožio tinklaraščio rašymas.

Paskutinės savaitės buvo persmelktos abejingumo viskas. Jei trumpam užeidavau į Facebook, apimdavo kažkoks negeras atgrąsumo jausmas. Norėjau ištrinti viską. Ar kam tai svarbu? Ta prasme, kad rašau. Man svarbu, kai gerai. Na ok. Paskui sulaikydavo mintis, kad nuotaikai pagerėjus to gailėsiuosi. Sutariau su savimi, kad svarbu nesidairyti aplinkui, nesivaikyti nieko, tiesiog pagerėjus situacijai vėl tęsti savo veikla ta linkme, kuria noriu. Tai padeda.

Abejingumas yra turbūt blogiausias jausmas. Nei kuri, nei griauni, visiška stagnacija. Niekaip negaliu priprasti, kad kiekvieną žiemą su tuo susiduriu. Viską sieju su saulės trūkumu. Man sunku ištverti tokią ilgą žiemą. Mintyse sukasi mintys, kad reikia pabėgti kur šilčiau, tačiau ne visi gali sau leisti atostogauti daugiau nei kartą per metu. Tai suprantama. O kur dar kiti trugdžiai. Visi jie daugiausia galvoje. Požiūris. Blogas, reikia keisti. Sunku suktis karuselėje namai - darbas. Tai išsunkia, demotyvuoja, riboja. Bet viskas yra požiūris.

Brangios skaitytojos, kaip jūs susidorojate su bloga nuotaika? Kaip įveikiate tą fazę, kai nieko nesinori?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Įvertinimas 3.75 (2 Votes)