Nenorėti vaikų yra normalu

Autorius BALTIC BEAUTY BLOG on . Patalpinta į Psichologija

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

Baltijos grožio blogas vaikai

 

Nenorėti turėti vaikų man atrodo visai normalu. Mano dėmesys rašant nuolat blaškomas mažųjų verksmų, gyvūnų, buities, o laikas sau labai ribotas. Velniškai sunku, tačiau tik tol, kol pasikalbi ir susitari su savimi atsipalaiduoti, neimti visko į galvą. Nagai nelakuoti? Na ir kas. Negalėjau šiandien išeit iš namų? Būta čia ko. Išeisiu ryt. Vaikas serga jau savaitę. Pasveiks. Ką tik ant manęs buvo atpilta trečią kartą iš eilės, o rankovė šlapia nuo seilių. Į "skalbiankę". Ant stalo pilna kakavos - tegu pabūna kuriam laikui kol keliaju iki tos "skalbiankės".

 

Atrodo galvoje mane blaško milijonas reikalų, kaip ir kiekvieną moterį ar mamą, nes tokios jau mes sukurtos, bet atradau stebuklingą vaistą, kaip sau padėti - į daug ką tiesiog numoti ranka. Sunkiausias dalykas motinystėje yra galvos chaose atrasti vidinę ramybę, bet ir be vaikų to chaoso oi kiek pilna. To išmokstama augant vaikams ir yra tai pagrindinis žingsnis į LAIMINGĄ motinystę. Bent jau man. Susitarti su savimi, atrasti vidinę harmoniją, laisvę, ramybę yra sunkiausias dalykas būnant mama. Tai nenutiko pirmais vaiko auginimo metais. Šiuo metu mano reikalų ir poreikių tvarka yra tokia: Saulėjos reikalai pirmoj vietoj, nes ji dar negali pasirūpinti savimi, maitinu pati; Sofijos reikalai antroj vietoj, nes ji jau geba gana gerai pasirūpinti savimi, svarbiausia NORI viską daryti pati; tada buitis, nes dabar tai daugiausia mano darbas, kol vyras rūpinasi finansais, na o aš noriu gyventi kiek įmanoma tvarkingai esant dabartinėms aplinkybėms (tuoj ateis Saulėjos mokymosi valgyti metas, jau dabar bijau - juokauju); turbūt paskui eina mano asmeniniai reikalai ir poreikiai, tokie kaip sportas (sportuot pradėjau nuo rugsėjo), blogas, grožio procedūros (elementariausios ir būtiniausios), pabuvimas su savimi (ko labiausiai trūksta turint šeimą), poilsis nieko neveikiant, skaitymas; na ir galiausiai vyras, draugės, tėvai ir visa kita kas liko nepaminėta. BET AŠ JAU ŽINAU ANTRĄ KART TAPUSI MAMA - tai laikinga, bėgant metams sąrašo punktai pakeis vienas kitą. Man patinka pasakymas, kad gyvenu su vaikais, ne dėl vaikų, tačiau man tai šiems metams kol kas netinka, tačiau nereiškia, kad nebus man tinkamas po metų dvejų ar trijų.

Sunkiausias dalykas motinystėje yra ir vaiko liga, nes grįžtam prie to paties, sugriauna minčių harmoniją ir vidinę ramybę. Man skauda kai vaikas serga, tai vienintelis mane iš pusiausvyros išmušantis dalykas. Nieko negaliu padaryti. Paprastai kasdieninė rutina padeda įvykdyti visos dienos planus (gali ir nagus nusilakuoti, ir namus sutvakyti, Facebook pabūti ir pasirūpinti visais (net šunimi) ir savimi. Pasibeldus ligai, kas mūsų šeimoje nutinka labai dažnai, viskas susimaišo - naktis, rytas, o vėliau ir visa diena tampa kitokie, kartais tiesiog neįmanoma arba nėra jėgų padaryti numatytiems darbams, o gale dienos mažai pasitenkinimo, nes nėra rezultato. Sugriuvusius planams sunku atlaikyti psichologiškai, motinystė ir yra sunkiausia pakelti psichologiškai. Nesvarbu būni namie su vaikais ar eini į darbą. Bet vistiek nebus gražesnio gyvenimo etapo, aš jau žinau, tačiau ir gerai suprantu savo draugę, kuri nenori turėti vaikų.  

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Įvertinimas 0.00 (0 Votes)